Nežinau, ar tai sutapimas, ar likimo žaidimas, bet pastaruoju metu vis dažniau pagaunu save galvojančią – ar dar įmanoma sutikti žmogų, su kuriuo iš tikrųjų norėtum dalintis gyvenimu? Ne tik sekmadienio rytinę kavą ar serialą, bet tą kasdienybę, kuri kartais būna pilka, kartais kvepia cinamonu, o kartais tiesiog tylos pilna.
Atrodo, visi kažkur skuba, visi užsiėmę. O širdyje – noras sustoti, įkvėpti ir sutikti žmogų, su kuriuo gera tylėti. Taip paprastai – be kaukių, be vaidmenų, be to amžino „ką parašyti, kad patikčiau“.
Kaip viskas prasideda
Kai pirmą kartą prisijungiau prie pažinčių svetainės, neslėpsiu – jaučiausi keistai. Tas jausmas, kai nežinai, ar rašai tik tam, kad parašytum, ar iš tiesų tikiesi kažką sutikti. Bet su laiku supratau, kad viskas čia – labai žmogiška. Žmonės su savo istorijomis, viltimis, nusivylimais ir mažais džiaugsmais.
Moteris ieško vyro – toks paprastas sakinys, bet kiek daug jame svorio. Jis apie tikėjimą, kad dar gali būti meilė, apie norą būti pamatytai ne tik per nuotrauką ar žinutę, bet iš tikrųjų – iki sielos kampelių.
Apie mažus stebuklus
Vieną vakarą, netyčia, radau vieną profilį. Ne todėl, kad nuotrauka būtų tobula, o todėl, kad jo aprašymas buvo paprastas: „Mėgstu lietų, kavą ir tylą dviese.“ Ir nežinau kodėl, bet tada supratau – kartais užtenka vieno sakinio, kad pajustum kažką tikro.
Gal todėl man patinka ši vieta – čia gali pamatyti žmones, kurie ieško to paties: nuoširdumo, juoko, mažų kasdienybės akimirkų.
Kai kurios moterys čia ieško draugystės, kai kurios – meilės, o kai kurios tiesiog nori su kuo pasidalinti diena. Ir visa tai gerai.
Jei ir tu čia
Jeigu skaitai šias eilutes ir pagalvoji „taip, man pažįstama“, galbūt verta pabandyti? Ne dėl pažinčių portalo, ne dėl pažymėtos anketos, o dėl savęs – kad suteiktum sau šansą.
Užeik, sukurk savo mažą kampelį tarp kitų istorijų.
Įkelk nuotrauką, kuri tau patinka. Parašyk, ką mėgsti, kuo tiki.
Galbūt kažkas perskaitys tavo žodžius taip, kaip aš perskaičiau tą vieną sakinį.
👉 Prisijunk prie mūsų bendruomenės čia – ne todėl, kad reikia, o todėl, kad galbūt čia tavęs laukia kažkas gražaus.
Kartais didžiausi dalykai nutinka tada, kai nustoji jų ieškoti. Bet tam, kad jie nutiktų – vis tiek turi būti ten, kur jie gali tave rasti.